Projekto istorija

Viskas prasidėjo grįžus iš postudijinės emigracijos 2013 metais. Išsiilgęs gimtojo Vilniaus miesto ir vis dar įkvėptas meno magistrantūros paskaitų inicijavau kelionių seriją po industrinius kraštovaizdžius, įsiterpusius iš abiejų Panerių erozinio kalvyno draustinio pusių.

Kiek vėliau kartu su bendraminčiais Petru Olšausku ir Goda Palekaite inicijavome psichogeografinių įvykių festivalį ir Vilniaus miesto tarpinių erdvių archyvą “Mineo” (2014-2016m.). Kolektyvinių kelionių pabaigoje kelionės dalyvius atvesdavau į atokioje Neries krantinėje įrengtą aplinkos stebėjimo stotį N-70A, kuri tuo pačiu veikė ir kaip neoficiali menininko studija, ir kaip galutinis taškas keliaujant upe savadarbiu vandens transportu (2015-2018m.) 

Deja, įvykus force majeure aplinkybėms – destrukcinėmis vietinio jaunimo išraiškomis – aplinkos stebėjimo stotis buvo sunaikinta nebepataisomai. Po šio įvykio supratau, kad norint tęsti ilgametį meninį tyrimą turiu ieškoti saugesnės aplinkos, kuri būtų reliatyviai apsaugota nuo išorinių veiksmų ir jai nebūtų taikomas privačios nuosavybės įstatymas. Pradėjau galvoti apie miesto teritorijoje Neries upėje esančias salas. Inspiruotas grafo Konstantino Tiškevičiaus pirmosios mokslinės ekspedicijos (1853m.) skirtos Neries upės tyrimams, 2019 metų pavasarį, kartu su bendraminte Simon Marie Sarah, plaukiančio skulptūrinio objekto pagalba išplaukėme į 170 kilometrų kelionę. Mūsų ekspedicijos tikslas buvo sudaryti 50-ties salų, esančių Neries atkarpoje tarp Vilniaus ir Kauno, dvikalbį almanachą bei pristatyti kelionės atradimus parodoje “Post” galerijoje Kaune (2019).

Tuomet pirmąjį kartą išsilaipinome “Lazdynų” saloje, kurią tuo metu savo užrašuose pavadinome “Serbentų” sala, o ateinančius trejus metus įvardijome techniniu pavadinimu – “Gervuogių” sala. 2020m. rudenį, vešlios vegetacijos laikotarpiu, su savanorių pagalba į salą atplūkdžiau pirmąjį meno kūrinį pavadinimu “Bedarbis”, kuris vėliau nukritus lapams ir dėl savo didelio mastelio atkreipė Titnago gatve važiuojančių žiūrovų dėmesį, taip pat buvo aprašytas spaudoje bei kitose visuomenės informavimo priemonėse.

2021m. tolesnis “Lazdynų” salos etapas – plaukiojančios tyrimų stoties įrengimas (aut.Kipras Dubauskas, arch. Augustas Lapinskas) – buvo įvertintas Vilniaus miesto savivaldybės inicijuotoje programoje “Kuriu Vilnių”. Plaukiojančios tyrimų stoties / skulptūrinio objekto tikslas – turėti fizinę bazę, kurios pagalba įvairių sričių tyrėjai galėtų kaupti skirtingus rodiklius bei atlikti išsamią “Lazdynų” salos studiją, siekiant nustatyti šios marginalios lokacijos vertingąsias savybes. 

2021-2023m. “Lazdynų” saloje įvyko pirmosios kūrybinės dirbtuvės “Hall09” su Belgijos menininkų kolektyvu “TAAT” ir Vilniaus VGTU studentais, garso dirbtuvės su britu menininku Peter Cusack, ŠMC inicijuotų kūrybinių dirbtuvių “Radikali sodininkystė” dalis bei virš 50-ties individualių vizitų skirtingais metų laikais. 2025m. rudens pabaigoje – “bobų” vasaros metu – “Lazdynų” saloje bus įkurtas skulptūrų parkas ir laukinių augalų sodas, kurį lankytojai galės pamatyti iš abiejų Neries krantų, o laivybos sezono metu, sekmadieniais – upinio kelto pagalba.

Tyrimų Veiklos

Botanika

Aplinkodaira

Geografija

Edukacija

Faktai

Vieta

Neries upėje esanti “Lazdynų” sala yra Vilniaus miesto teritorijoje, netoli Gariūnų turgaus Sala priskiriama Panerių ir Lazdynų seniūnijoms, o bendrojo plano funkcinių zonų TP dokumente priskirta trims kvartalams (GAR, LZD, ir JOČ)

Plotas

Salos plotas nepastovus, kintantis
Visas plotas ~0,66 ha
Ilgis - 280m.
Plotis - 30m.
Senoji salos dalis - 0,13ha
Naujoji salos dalis (dirbtinai supilta apie 1955m.) - ~0,5h

Veiklos ir erdvės:

Ateityje bus įkurtas:

Tyrimų stotis

Skulptūrų parkas / laukinių augalų sodas Lazdynų saloje (inicijuotas menininko Kipro Dubausko jam bendradarbiaujant su VšĮ Mikroempatija) yra pelno nesiekiantis ilgametis projektas ir meninis tyrimas.
Siekiant įtraukti skirtingų sričių specialistus, vykdyti aplinkos monitoringą bei dalintis sukauptomis žiniomis 2022-ais metais saloje buvo įkurta plaukiojanti tyrimų stotis. Ši stotis veikia ne tik kaip mobilumo priemonė, bet ir kaip tyrimų centras, kurio dėka tyrėjai gali praleisti gamtinėje aplinkoje individualiai ir ilgesnį laiką.
Tyrimų stotyje vienu metu gali apsistoti iki dviejų tyrėjų. Stotis aprūpinta svarbiausiomis išgyvenimo gamtoje priemonėmis. Yra 576Wh nešiojama elektros stotelė, saulės kolektorius bei vėjo jėgainė. Dėl individualių poreikių tariamasi atskiru susitarimu.

Esate tyrėjas?

Jei manote, kad esate tyrėjas ir norėtumėte sužinoti apie bendradarbiavimo galimybes arba tapti projekto savanoriu, prašome atsiųsti motyvacinį laišką užpildę šią formą: